Švedija
Švedijos pakrantė
Švedija turi ilgiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių - daugiau kaip 2400 km, su įvairiomis pakrančių ekosistemomis, tokiomis kaip salynai, saugomos įlankos, uolos ir smėlio paplūdimiai. Kadangi Švedijai priklausanti Baltijos jūros dalis tęsiasi iki pat Botnijos įlankos, rūšių sudėtis labai skiriasi dėl mažesnio druskingumo, kuris čia siekia tik 2 ‰, palyginti su 8 ‰ pietinėse dalyse. Kaip ir visa Baltijos jūra, Švedijos dalis taip pat yra paveikta eutrofikacijos, kenksmingų medžiagų, pernelyg intensyvios žvejybos ir negyvų dugnų. Aplink Gotlando salą yra didelių, visos Danijos dydžio plotų be deguonies, kuriuose iš esmės nėra gyvybės.
Verslinė žvejyba
Komercinę žvejybą Švedijoje vykdo kiek daugiau nei tūkstantis laivų, o didžiausią iškraunamų žuvų vertę sudaro silkės. Smulkioji žvejyba nuolat mažėja ir 2021 m. pranešė apie 3,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, o stambioji žvejyba pranešė apie beveik 25 mln. eurų pelną. Daugelis Baltijos jūros pakrantės smulkiųjų žvejų jau kelerius metus skundžiasi žaliavų trūkumu, o stambiosios žvejybos įmonės šios problemos teigia nematančios.